žvaizdėtas

žvaizdė́tas, -a adj. (1) I, K, K.Būg, J.Jabl, NdŽ, KŽ; Q85 žr. žvaigždėtas: 1. S.Dauk, LKT101(Kv), Kl, Vkš, Trk Žvaizdė leidos, žvaizdė́tas dangus [buvo] DūnŽ. Žvaizdė́ta naktis, šviesi, sniegas nu žvaizdžių spinda End. Žvaizdė́ta, graži, būs graži diena Krš. Žiemą žvaizdė́tas dangus priš šalčius Rdn. Kūčių vakarą ka jau žvaizdė́ta yra, ta sako, ka jau būs vaisingi metai Sd. Žvaizdė́tas dangus, būs gydra, o aradija (radijas) šneka aple lytų Krš. ║ Kad mane imtų tas karalaitis, tai aš jam tokį sūnų pagimdyčia: saulė kakto[je], mėnuo pakaušy, visas žvaizdėtas Sln. Po metų ano pačiai gimė sūnus – dideliai gražus, visas žvaizdėtas (ps.) LTR. Neš jį tarnai danginiai ant sosto padėtą, o ant galvos blizg, žiba karūna žvaizdėta D.Pošk. 2. CI367 Kuskelaites liuob parnešti žvaizdė́tas LKT69(Dr). 3. žr. žvaigždėtas 5: Arklys žvaizdėtas CII206.